Vaiko prisiminimai… Baltijos kelias

Prieš 25 metus. Tikrai neatsimenu, kokia tai buvo diena, bet oras buvo tikrai geras Mano tėvai, kaip ir daugelis Lietuvos žmonių, tą dieną vyko į Baltijos kelią. Nors man buvo penkeri, kartu važiavau ir aš. Transporto priemonės mes neturėjome, todėl važiavome su mano tėčio bendradarbiu jo automobiliu (pirmuoju “žiguliuku”)… Mūsų vieta Baltijos gyvoje grandinėje buvo ties posūkiu į Širvintas, tą aš tikrai gerai atsimenu. Šalia tos vietos lauke augo rugiai. Atsiminimui mes nusiskynėm kelias varpas, kurios kokius dešimt metų buvo namie tai dienai atminti. Taip pat atsiminimuose išliko lėktuvas, kuris skrido pažeme ir kažką mėtė. Po to mes ėjome pažiūrėti, kaip buvo statomas kryžius, tik negaliu atsiminti, ar jis jau stovėjo, ar jį ta proga statė. Šis kryžius tebestovi ties pačiu posūkiu į Širvintas. Po iškilmių visi išsiskirstė ir mes vykome namo. Aš spėju, kad buvo nemažas srautas transporto, nes kai važiavome, jau buvo tamsu. Grįžtant namo, gerai atsimenu, mus lenkė daug vienoje vietoje važiavusių motociklininkų (dabar vadinamų “baikeriais”). Tai va, tokie migloti prisiminimai iš Baltijos kelio…