Gyvenome Vilniuje, Šeškinėje. Tėtis buvo darbe, o mama nusprendė pasiimti mane ir autobusu važiuoti pas senelę į Maišiagalą, apie 30 km. nuo Vilniaus. Pro pat Maišiagalą, Ukmergės plentu, ėjo ir Baltijos kelias.
Atsimenu, kad į Kelią išėjome ties Maišiagalos viaduku, kur jau buvo pristatyta gausybė automobilių, o Ukmergės plente būriavosi begalinė eilė žmonių. Įsispraudėme. Iš vienos pusės stovėjo mano mama, o iš kitos teko laikytis už prakaituotos nepažįstamo dėdės rankos. Buvau kuklus vaikas, dėl to nesiskundžiau. Taip pat atsimenu virš kelio skrendantį „kukurūzniką“, mėtantį gėles, ir pravažiuojantį LADA „devintuką“ (o gal „aštuntuką“?), iš kurio atdaros bagažinės kyšojo filmavimo kamera ir mus filmavo. Dėl to vis ketinu nueiti į kino archyvą ir save rasti kadre. Gal dabar gera proga?
Šiandien mama pasakojo, kad į Vilnių grįžome taip pat autobusu, kuris dėl sudėtingo judėjimo turėjo važiuoti per Širvintas.