Baltijos kelias » Languages » Lietuviškai

Baltijos kelio jubiliejus pasaulyje

Baiba Moļņika — Wed, 15 Oct 2014 06:32:52 +0000

Šiais metais Baltijos kelio jubiliejų, kai dėl savo laisvės ir Nepriklausomybės kovojo trys Baltijos tautos, šventė ne tik Lietuva, Latvija, Estija. Baltijos kelias buvo paminėtas Čikagoje, Gruzijoje, Airijoje, Anglijoje.
Čikagoje rugpjūčio 23 d. 15 val. vietos (23 val. Lietuvos) laiku Čikagos centre, Daley Plaza aikštėje buvo paminėtas Baltijos kelias. Čikagoje gyvenantys lietuviai, kurie kartu su latviais, estais, amerikiečiais, ukrainiečiais surengė akciją „Embrace Freedom the Baltic Way” (Apkabink laisvę baltiškai). Šia proga į Čikagą atvyko ir vienas iš Dainuojančios revoliucijos lyderių, kultinės grupės „Antis“ vokalistas Algirdas Kaušpėdas, prie kurio prisijungė ir Amerikos lietuvių choras „Dainava“, Latvijos bei Estijos atlikėjai, JAV lietuvių šokių kolektyvai „Dance Duo“, „Laumė“ ir „Suktinis“. Specialiai šiam renginiui buvo pagaminta tūkstantis vėliavėlių, kurių viena pusė lietuviška trispalvė, o kita – JAV vėliavos spalvų. Taip pat šią dieną Richard M. Daley centre buvo eksponuojama daugiau nei metus Balzeko lietuvių kultūros muziejaus Čikagoje rengta paroda apie po Antrojo pasaulinio karo vykusią priverstinę emigraciją. Renginio plakate buvo įrašyti JAV prezidento Ronaldo Reigano žodžiai: „Laisvę nuo jos praradimo skiria ne daugiau nei viena karta. Laisvė neteka mūsų vaikų venomis. Dėl jos būtina kovoti, ją ginti, ir perduoti vaikams, kad jie darytų tą patį.“
Šventėje dalyvavo ir kalbėjo daug garbingų svečių, tarp kurių iš Vašingtono atvykęs senatorius Markas Kirkas bei kongresmenas Johnas Shimkus. Akcijoje taip pat dalyvavo Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis bei Latvijos ambasadorius Andris Razāns. Žmonės susikibę rankomis drauge dainavo legendinę dainą „Bunda jau Baltija“, tapusią laisvės, vienybės ir nepriklausomybės simboliu.

Parengta pagal: www.delfi.lt ir www.alietuvis.com Dalios Kavaliauskienės straipsnį.
Skaityti daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/cikagos-centras-nusidazys-tukstanciu-trispalviu.d?id=65606234#ixzz3FvewsUnv

https://www.alietuvis.com/index.php/component/k2/item/752-po-25-metu-baltijos-kelias-atgijo-cikagos-sirdyje

Dubline rugpjūčio 23 dieną Baltijos kelio 25-metį kartu minėjo Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasados bei Airijos lietuvių, latvių ir estų bendruomenės. Dublino centre miesto gyventojams ir svečiams buvo pristatyta unikali valstybių kelio į laisvę istorija. Buvo surengtas specialus 4 km bėgimas, miesto gatvėmis nusidriekė simbolinė žmonių grandinė, mugėje pristatinėjami Baltijos šalių amatininkų bei prekeivių tradiciniai gaminiai, pasirodė šių šalių folkloro ansambliai.
Skaityti daugiau: https://www.anglija.today/renginiai/simbolinis-baltijos-kelias-drieksis-jk-ir-airijoje
Londone taip pat šia proga buvo suorganizuotas renginys. Marble Arch aikštėje buvo iškeltos tautinės vėliavos, surengtas festivalis pavadinimu „Būkime kartu“ (angl. Let‘s Be Together), prie kurio prisijungė ir Ukrainos bendruomenė. Festivalio atidaryme sveikinimo žodžius tarė Lietuvos Ambasadorė Asta Skaisgirytė – Liauškienė, Latvijos Ambasadorius Andris Teikmanis, Ukrainos bendruomenės pirmininkas Zen Lastowiecki. Stilizuotas vaidinimas ir dokumentiniai kadrai priminė ir sugretino 89-ųjų įvykius Baltijos šalyse bei šių metų įvykius Ukrainoje. Buvo pakviesti tokie atlikėjai, kaip estų dainininkė Anastasija Nikitina, latvių kanklių ansamblis „Koklu Zapte“, duetas „Sabina Russel“, „A-Eiropa“, Monika Katunskytė, Linas Adomaitis bei grupė „Rondo“. Festivalio metu veikė mugė, kurioje buvo galima įsigyti įvairių gaminių su tautine simbolika, taip pat buvo prekiaujama nacionaliniais patiekalais bei gėrimais.

Parengta pagal: www.delfi.lt
Skaityti daugiau: https://www.delfi.lt/pilietis/naujienos/londone-lietuvaiciai-susibure-prisiminti-baltijos-kelia.d?id=65650108#ixzz3FvopqEj2
Gruzijoje šia proga Lietuvos, Latvijos, Ukrainos vėliavomis mojuojantys gruzinai taip pat dalijosi mintimis apie Baltijos kelią, fone skambant Viktors Zemgals, Žilvino Bubelio, Tarmo Pihrlap dainai „Bunda jau Baltija“, bei atkreipė dėmesį į dabartinę Ukrainos situaciją.
Parengta pagal: www.delfi.lt

Skaityti daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/baltijos-kelias-gyvas-ir-gruzinu-sirdyse.d?id=65636880#ixzz3FvqNcwI8
Prancūzijoje Marso laukuose prie pat Eifelio bokšto buvo pakviesti žmonės simboliškai susikibti rankomis ir sudainuoti Baltijos tautų simbolinę dainą “Bunda jau Baltija”. Rugsėjo 22 dieną Tokijuje, Mita bibliotekoje, Lietuvos ambasada šia proga atidarė nuotraukų parodą „Baltijos kelias“ bei leidinių apie Lietuvą japonų kalba ekspoziciją. Briuselyje kartu su Vilniaus savivaldybe Lietuvos ambasada Mini Europos parke rugpjūčio 22 dieną organizavo renginį, kuriame istorinio Baltijos kelio 25-metį kartu paminėjo Vilniaus, Rygos ir Talino miestų atstovai.
Kijeve Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasados tą pačią dieną Europos aikštėje, šalia Ukrainos namų, organizavo Baltijos kelio 25-mečio minėjimo ir solidarumo su ukrainiečiais akciją – simbolinę gyvąją grandinę. Akcijos tikslas – parodyti solidarumą su Ukrainos tauta, pabrėžti vienybės svarbą, pagerbti totalitarinių režimų aukas ir visus, žuvusius už europietišką Ukrainos ateitį.
Parengta pagal: bernardinai.lt
Skaityti daugiau: https://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-08-22-simbolinis-baltijos-kelias-drieksis-lietuvos-ambasadu-uzsienyje-organizuojamuose-renginiuose/121015

Lietuvos keliuose atidengti devyni Baltijos kelio atminimo ženklai

Baiba Moļņika — Tue, 14 Oct 2014 08:57:18 +0000

Prie kelių Vilnius-Panevėžys ir Panevėžys–Pasvalys–Ryga atidengti devyni Baltijos kelio 25-mečiui skirti atminimo ženklai. Šie ženklai įrengti automobilių vairuotojų poilsio aikštelėse.
Vieną iš šių ženklų atidengė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Iš viso atidengti 23 stendai trijose Baltijos valstybėse: Lietuvoje – devyni, Latvijoje – dešimt, Estijoje – keturi.

15min.lt straipsnis
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietuvos-keliuose-atidengti-devyni-baltijos-kelio-atminimo-zenklai-56-448436#ixzz3FlnmkquR

Lietuva, Latvija ir Estija išleido bendrą pašto ženklų bloką Baltijos keliui paminėti

Baiba Moļņika — Tue, 14 Oct 2014 08:26:27 +0000

Lietuvos pašto nuotr. / Pašto blokas Baltijos keliui atminti

25-erių metų Baltijos kelio sukakties proga trys šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – išleido bendrą pašto ženklų bloką. Pašto blokas „Baltijos keliui – 25 metai“ apyvartoje pasirodė rugpjūčio 23 dieną.
Trijų pašto ženklų bloką sukūrė estų dailininkas Indrekas Ilvesas. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 7 Lt arba 2,03 Eur. Bendras pašto bloko nominalas – 21 Lt, arba 6,09 Eur. Blokas išleistas 30 tūkst. egzempliorių tiražu.
Bloko išleidimo dieną šiuo filateliniu gaminiu apmokama korespondencija Vilniaus centriniame pašte antspauduojama proginiu pirmosios dienos datos spaudu. Kartu su pašto ženklu išleistas pirmosios dienos vokas.

15min.lt straipsnis
Skaitykite daugiau:https://www.15min.lt/naujiena/verslas/bendroves/lietuva-latvija-ir-estija-isleis-bendra-pasto-bloka-baltijos-keliui-pamineti-663-447799#ixzz3FlsYGikC

Be pinigų keliaujantis vokietis pagerbs Baltijos šalių laisvę

Baiba Moļņika — Tue, 14 Oct 2014 08:07:32 +0000

37 m. Matthias gyvena Vokietijos pietuose, Pasau mieste, prie pat Austrijos sienos. Šiuo metu jis nedirba, tačiau tikina jau turįs planų ir begalę naujų idėjų. Vyras nori turėti savo įmonę, vaikams kuriančią edukacinius komiksus ir iliustracijas. Tai dar viena priežastis, kodėl jis leidžiasi į naują kelionę, – tikisi pasisemti minčių ir sužinoti daugiau informacijos apie Baltijos kelią, nes apie tai bus jo pirmasis komiksas. Pradžią jam jis jau sako turintis ir ima raustis didelėje kelioninėje kuprinėje, kol galiausiai iš po sluoksnių drabužių ištraukia sąsiuvinyje saugomą pluoštelį eskizų. Visi jie – Baltijos kelio tema. (…)
„Apie Baltijos kelią beveik prieš metus perskaičiau interneto enciklopedijoje „Wikipedia”. Tada ir nusprendžiau, kad noriu leistis šiuo keliu ir taip pagerbti žmonių kovą už laisvę ir demokratiją, – pasakoja Matthias. – Iš pradžių buvau suplanavęs visą šį kelią nueiti pėsčiomis, tačiau supratau, kad man neužteks laiko, ir dabar visą jį įveiksiu autostopu.”
(…) Matthias vežasi tik reikalingiausius daiktus: kelias pamainas drabužių, švaros priemonių ir Europos žemėlapį. Tiesa, į šią kelionę jis pasiėmęs dar ir nedidelį radijo aparatą. „Į Baltijos kelią žmonės ėmė rinktis kviečiami radijo bangų, todėl kaip simbolį nusprendžiau pasiimti radijo aparatą”, – pasakoja Matthias.
(…) Matthias Baltijos šalyse lankosi pirmą kartą ir tikina apie jas norįs sužinoti kuo daugiau. (…) Jis tikisi ne tik aplankyti bent kelias į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktas vietas (Vilniaus senamiestį, Kuršių neriją ir Kernavę), bet ir apsilankyti šalių istorijos archyvuose bei muziejuose. (…)

Jorūnė Kazlauskaitės straipsnis iš www.lrytas.lt
Daugiau skaityti: https://www.lrytas.lt/-14103338591408605603-be-pinigų-keliaujantis-vokietis-pagerbs-baltijos-šalių-laisvę.htm

Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje ARKA paroda „KELIAS / CEĻŠ / KETT”

Baiba Moļņika — Thu, 28 Aug 2014 07:33:03 +0000

Lietuvos, Latvijos ir Estijos Dailininkų sąjungų paroda
„KELIAS / CEĻŠ / KETT”,
skirta Baltijos kelio 25 metų sukakčiai paminėti

LDS galerijoje ARKA,
Aušros Vartų g. 7, Vilnius

Spaudos konferencija rugsėjo 2 d., antradienį, 17 val.

Parodos atidarymas rugsėjo 2 d., antradienį, 18 val.
Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje ARKA rugsėjo 2 d., antradienį, 18 val. atsidarys Lietuvos, Latvijos ir Estijos Dailininkų sąjungų paroda „KELIAS / CEĻŠ / KETT“, skirta Baltijos kelio 25 metų sukakčiai paminėti.

Parodos atidarymo proga Vilniuje po ilgos pertraukos susitiks Estijos, Latvijos ir Lietuvos dailininkų sąjungų vadovai. Jie aptars Dailininkų sąjungų veiklą savo šalyse, tolesnių tarpusavio ryšių perspektyvas ir pasirašys KŪRYBINIO BENDRADARBIAVIMO IR PARTNERYSTĖS SUTARIMĄ. Idėja apjungti trijų Baltijos Valstybių dailininkų sąjungas vieningame projekte kilo kasmet DS atstovams dalyvaujant Tarptautiniame dailės salone Maskvoje, organizuojamame Tarptautinės dailininkų sąjungų konfederacijos.

Parodos „KELIAS / CEĻŠ / KETT” tikslas – prisiminti svarbią mūsų istorijos datą, Baltijos šalių vienybę, siekiant nepriklausomybės, apjungti Baltijos menininkus vieningame projekte, atspindėti sudėtingą mūsų laikmečio dvasią, palyginti šiuolaikinės dailės tendencijas Baltijos šalyse, pasidalinti meninėmis idėjomis. Parodoje buvo kviečiami dalyvauti įvairių sričių menininkai. Pateikti darbai turėjo atspindėti Baltijos kelio tematiką: laisvės, nepriklausomybės, valstybingumo, kaimynystės, baltiško identiteto idėjas, taip pat „kelio“ sąvoką tiesiogine ir perkeltine prasme – vystymosi, ėjimo į priekį (o gal atgal?), žmogaus gyvenimo kelio, nūdienos aktualijų meninę išraišką.

Savo kolekcijas parodai pristato Estijos dailininkų sąjunga (kuratorė Inga Heamägi), Latvijos dailininkų sąjunga (kuratoriai Igors Dobičins, Inese Baranovska). Didžiausią parodos dalį sudaro projekto iniciatorės – Lietuvos dailininkų sąjungos galerijos ARKA sudaryta kolekcija (kuratorė Dovilė Tomkutė-Veleckienė). Į parodos atidarymą Vilniuje atvyks Latvijos ir Estijos menininkų delegacijos.

Spalio mėnesį paroda bus perkelta į Rygą ir eksponuojama Latvijos dailininkų sąjungos galerijoje, po to paroda keliaus į Estiją – Pärnu muziejų ir Estijos Nacionalinės bibliotekos galeriją Taline. Išleistas išsamus parodą pristatantis katalogas.

Parodos organizatorius – Lietuvos dailininkų sąjungos galerija ARKA
Partneriai: Lietuvos dailininkų sąjunga, Latvijos dailininkų sąjunga, Estijos dailininkų sąjunga,
Latvijos dailininkų sąjungos galerija, Pärnu muziejus, Estijos Nacionalinė Biblioteka
Projekto rėmėjai – Lietuvos Kultūros taryba, Baltijos šalių ambasados, AB „Libra Vitalis“, spaustuvė „Petro ofsetas“, viešbutis „Europa City“, dienraštis „Respublika“ ir kt.

Paroda veiks iki rugsėjo 27 d.

Informacija tel. +370 688 26875, +370 5 2121319

Kelias į Lietuvos laisvę: kaltinimai išdavyste, kraujo kvapas ir istorinis lūžis

admin — Thu, 21 Aug 2014 06:35:12 +0000

1989 m. vasarą buvo sprendžiamas Lietuvos likimas. Šalies nepriklausomybės atkūrimo siekiantys lyderiai ieškojo bendrų pozicijų, stengėsi nepatekti į Kremliaus spendžiamus spąstus ir baiminosi kraujo praliejimo.
Šie istoriniai įvykiai trečiadienį prisiminti Seime, minint Lietuvos nepriklausomybei labai svarbaus dokumento – Gotlando komunikato – pasirašymo 25-ąsias metines.
Baimė dėl kraujo praliejimo – nuolatinė palydovė
Lietuvos Nepriklausomybės Akto ir Gotlando komunikato signataras, advokatas, buvęs Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Kazimieras Motieka prisiminė, kad 1989 m. vasara Lietuvos nepriklausomybės siekiantiems judėjimams – Sąjūdžiui ir ne tik – buvo įtampos ir baimės kupinas metas.

Kelias į Lietuvos laisvę: kaltinimai išdavyste, kraujo kvapas ir istorinis lūžis
„Radikalių Maskvos žygių mes nuolatos laukėme. Tame tarpe – ir kruvinų žygių“, – specialiame renginyje Seime kalbėjo K. Motieka.
Pasak jo, būtent nenorint duoti Maskvai motyvo panaudoti smurtą prieš Lietuvos žmones ir buvo „gesinamos“ radikalesnės iniciatyvos.
„Ne kartą buvome iš jų pusės pavadinti išdavikais ir panašiai. Bet galų gale atėjo laikas, kada Sąjūdis ir Lietuvos laisvės lyga rado kontaktą. Ir ačiū Dievui, kad šita radikali organizacija, o taip pat ir ta nuosaikioji organizacija, kokia buvo Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis, rado bendrą kalbą. Ir iš tikrųjų tada pasijuto, kad mes drauge galime tikrai daug pasiekti“, – prisiminė K. Motieka.
Ir kuriozas – kaip Švedijoje atspausdinti lietuvišką dokumentą?
Švedijos Gotlando saloje pasirašytas komunikatas įtvirtino vieningą lietuvių tautos nepriklausomybės siekį – jį pasirašė Lietuvos nepriklausomybės siekiančių organizacijų, tuometės Lietuvos komunistų partijos ir lietuvių išeivijos atstovai. Anot K. Motiekos, Gotlande susirinkę įvairių organizacijų atstovai neplanavo priimti tokio dokumento – tačiau idėja kilo spontaniškai.
Tiesa, istorinis dokumentas neapsiėjo be kuriozo. Mat dokumentą reikėjo atspausdinti, o spausdinimo mašinėlių amžiuje buvo galima tik pasvajoti apie lietuviškų rašmenų atspausdinimą Švedijos saloje.
„Žinote, parašyti atsisėdus su plunksna tekstą – tai vienas dalykas. Bet gi reikia jį atspausdinti. Tada Gotlande mes niekur neradome nei lietuviškos spausdinimo mašinėlės, nei kokio kitokio prietaiso. Paskui radome seną švedų kalbos mašinėlę. Ir jeigu jūs kada skaitysit šitą tekstą, pamatysit, kad raidės buvo sutvarkytos taip, kad galima būtų suprasti, kad tai parašyta taisyklinga lietuvių kalba. Ir raidės tokios iškraipytos, ir „kabliukai“ virš raidžių uždėti“, – šyptelėjo K. Motieka.
Klasta Maskvoje
K. Motieka taip pat prisiminė Sąjūdžio reikalavimą, kad sovietų valdžia pripažintų slaptųjų Molotovo-Ribbentropo pakto protokolų buvimą. Šiuo klausimu dirbo speciali komisija, vadovaujama Sovietų sąjungos komunistų partijos sekretoriaus Aleksandro Jakovlevo.
„Mes paruošdavome nutarimo projektus ir pristatydavome į posėdžius, tiesiog A. Jakovlevo kabinete. Paskui sako – reikia dar apšlifuoti, dar apsvarstyti. Ir palikdavo tenai. Sako, kitam posėdyje eisim toliau. Ateiname į kitą posėdį – to projekto nei žymės nėra. Parašyta kažkoks Centro komiteto pareigūnų tekstas, kuris neturi nieko bendra su tuo, ką mes svarstėme ir kokį projektą palikome“, – prisiminė K. Motieka.
Pasak jo, A. Jakovlevas netgi slėpė originalius dokumentus, kuriais Molotovo-Ribbentropo pakte įtvirtintas slaptas susitarimas dėl Europos padalijimo tarp sovietų ir nacių.
„Pirmajame posėdyje liaudies deputatų suvažiavimas balsavo prieš (slaptųjų protokolų pripažinimą negaliojančiais – DELFI). Ir sako, kad nėra originalų. Tokia nuomonė buvo skleidžiama, kad tokių originalų Tarybų sąjunga neturi. Kad čia yra tiktai kopijos, kad tos kopijos galbūt ir netikros. (…)
Po to posėdžio (antruoju bandymu slaptieji protokolai buvo pripažinti – DELFI) A. Jakovlevas pranešė, kad už jo kabineto sienos seifas yra. Ir tame seife šitie dokumentai gulėjo – originalai. Tiktai Michailas Gorbačiovas ir kiti, pasirodo, nenorėjo jų rodyti“, – sakė K. Motieka.
Pasak jo, čia buvo galima dar sykį įsitikinti M. Gorbačiovo linija – paskutinis Sovietų sąjungos vadovas Baltijos šalims siūlė ir „savarankiškumą“, ir „nepriklausomybę“, bet tik tokią nepriklausomybę, kuriai nereikalingas pasitraukimas iš Sovietų sąjungos.
Č. Laurinavičius: apie politines audras ir A. Brazauską „ant sparnų“
Istorikas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras Česlovas Laurinavičius renginyje pabrėžė, kad Gotlando komunikatas yra ypatingos svarbos dokumentas – jis netgi laikytinas svarbiu lūžio tašku Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo istorijoje.
„Gotlando komunikatas buvo pasirašytas per, iš esmės, istorinio lūžio momentą“, – teigė Č. Laurinavičius.
Pasak jo, vienas svarbiausių Gotlando komunikato aspektų – tai, kad savo parašus ant šio dokumento padėjo tiek Sąjūdžio, tiek Laisvės lygos, tiek išeivijos, tiek Lietuvos komunistų partijos (LKP) atstovai.
Kelias į Lietuvos laisvę: kaltinimai išdavyste, kraujo kvapas ir istorinis lūžis
„Parašai po Gotlando komunikatu liudijo, kad lietuviams, kaip tautai, pavyko įveikti iki tol pakankamai rimtus juos skaldžiusius barjerus. (…) Gotlando komunikatas taip pat liudijo, kad atsirado pagrindas susitarimui tarp politinių jėgų pačioje Lietuvoje. Tarp radikaliausios Lietuvos laisvės lygos, tarp centro pozicijas užimančio Sąjūdžio ir tarp atsargiausias, jei ne konservatyviausias pozicijas atstovaujančios LKP. Buvo rastas esminis, visus siejantis ryšys – būtent lietuvybė ir ja pagrįstos valstybės siekis“, – sakė Č. Laurinavičius.
Anot istoriko, iki Gotlando komunikato buvo galima kalbėti apie susiskaldžiusias prodemokratines jėgas bei pozicijas tvirtinančią LKP.
„Nuo tų metų birželio vidurio Lyga ėmė rinkti parašus po reikalavimu išvesti iš Lietuvos sovietinę okupacinę kariuomenę. Pagrindinėje jėgoje – Sąjūdyje – nuomonės skyrėsi. Sąjūdžio seimo penktosios sesijos, kuri įvyko birželio 18 d., eiga liudija, kad vadovybė buvo linkusi vengti radikalių veiksmų ir norėjo tęsti nuosaikaus bei pastovaus spaudimo valdžiai politiką. Tačiau dalis Sąjūdžio organizacijų, ypač kauniečiai, reikalavo griežtesnio kurso. (…) Sesijos eiga liudija, kad vos vos neįvyko skilimas. Jo pavyko išvengti. Bet neapibrėžtumas Sąjūdžio vadovybėje liko.
Tuo tarpu LKP vadovybei su Algirdu Brazausku priešaky po minėto suvažiavimo – tarsi sparnai būtų išaugę. Vieną iniciatyvą keitė kita. Tiesa, tos iniciatyvos neretai buvo pozityvus atsakas į anksčiau Sąjūdžio keltus reikalavimus. Pavyzdžiui, LTSR Auščiausioji taryba paskelbė įsaką, pagal kurį birželio 14-oji buvo paskelbta Gedulo ir vilties diena. Kaip tik tuo metu baigtas atstatyti Trijų kryžių paminkas. Pasirūpinta tremtinių palaikų pervežimu į Lietuvą. Beje, pasinaudojant ir „Aeroflot“ paslaugomis. Visos šios akcijos liudija, kad valdžia stengėsi neatsilikti nuo Sąjūdžio bei jo pakeltos tautos reikalavimų. Beje, kai kuriems Sąjūdžio aktyvistams buvo pasiūlyta užimti aukštus valdžios postus“, – teigė Č. Laurinavičius.
Pasak jo, A. Brazausko vadovaujama LKP laviravo tarp „nacionalinio komunizmo ir eurokomunizmo konceptų“. Šioje sistemoje esą komunistų partija Lietuvoje turėjo išlaikyti dominuojančias pozicijas, paliekant dalį arenos kitoms politinėms jėgoms.
„Kaip bebūtų, bet tuometinėje Sovietų sąjungoje tai buvo išties nauja ir pakankamai drąsi iniciatyva“, – pridūrė istorikas.
Pasak jo, 1989 m. liepos viduryje Sąjūdis tarsi atgimė.
„Beje, liepos mėnesį Sąjūdžiui faktiškai vadovavo Romualdas Ozolas. Nes tuometinis vadovas V. Landsbergis gana ilgam vizitui buvo išvykęs į Jungtines Valstijas. (…) Sąjūdis ima aktyviai ir ženkliai radikalėti. Buvo nutarta prisijungti prie Laisvės lygos iniciatyvos rinkti parašus po reikalavimu išvesti iš Lietuvos sovietinę kariuomenę ir paraleliai imta ruošti grandiozinę protesto akciją – Baltijos kelią. (…) Vietoj veikimo sovietinėse struktūrose bandant jas lyg ir reformuoti iš vidaus, imta orientuotis į nuostatą tas struktūras griauti arba atmesti. Vietoj raginimų sovietinei valdžiai reformuotis, Sąjūdis ima orientuotis pats perimti visą atsakomybę už Lietuvą ir jos ateitį. Na, o tuometinei LKP tokiame kontekste jau galėjo šviestis daugiau ar mažiau tik neskausmingo ištirpimo Sąjūdyje perspektyva“, – sakė Č. Laurinavičius.
Istoriko žodžiais, Gotlando komunikatas nubrėžė kryptį, tačiau sykiu paliko politinio manevro laisvę Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kelyje. „Tuo konkrečiu momentu dar anaiptol nebubo aišku, kokia linkme bei kokiomis aplinkybėmis pasisuks Lietuvos likimas. Ir šia prasme galėčiau konstatuoti dar vieną Gotlando komunikato istorinės reikšmės ypatybę. Jis neuždarė kelių įvairovei. Žinoma, su sąlyga, kad bus laikomasi to komunikato raidės: suvokimo, kad esame lietuviai ir norime savo nepriklausomos valstybės“, – reziumavo Č. Laurinavičius.
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kelias-i-lietuvos-laisve-kaltinimai-isdavyste-kraujo-kvapas-ir-istorinis-luzis.d?id=65492812#ixzz3B0PzeMd2

Prisimink! Diena, kai su 2 mln. žmonių susikibau rankomis

admin — Thu, 21 Aug 2014 06:30:58 +0000

Diena, kai stovėjau kartu su dviem milijonais kitų vardan savo ir Tėvynės laisvės. Akimirka, kai iškėlęs ranką ypatingą rugpjūčio 23-osios dieną patekau į istorinį kadrą. Širdyje gyvas prisiminimas, kaip drąsiai į gyvą žmonių grandinę stojo artimi žmonės. O ką tau reiškia Baltijos kelias?
Pasidalink nuotraukomis, įspūdžiais, prisiminimais su DELFI Piliečiu. Įkvėpk, parodyk, ką tau reiškia diena, kai nepaisant represijų ir svetimų šalių vadovų susitarimų, Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės parodė, kad yra nepriklausomi, kaip ir nepriklausoma jų Tėvynė.
Geriausias nuotraukas, prisiminimus, įspūdžius, pasakojimus publikuosime. Vienam žmogui padovanosime pusės metų žurnalo (pasirinktinai – „Panelė“, „Tavo vaikas“, „Cosmopolitan:, „Moteris“, „Mano namai“ arba „GEO“) prenumeratą. Laimėtojas bus paskelbtas rugpjūčio 25 d.
https://www.delfi.lt/pilietis/temos/prisimink-diena-kai-su-2-mln-zmoniu-susikibau-rankomis.d?id=65560416#ixzz3B0PMWZ1U

Latvis Aivaras Novikas-Grasis pėsčiomis keliaus Baltijos keliu

admin — Mon, 07 Jul 2014 14:32:17 +0000

Aivaras kilęs iš Cėsių, dabar gyvena Belgijoje. Viena iš didžiausių aistrų jo gyvenime – šokis, suteikiantis galimybę apkeliauti Europą, formuojantis požiūrį į pasaulį ir norą vis geriau jį pažinti, pamatyti įvairias puses. Prieš trejus metus jis atsidėjo bėgimui, kuris pakeitė jo požiūrį į daugelį gyvenimo dalykų, paties savęs suvokimą, savo kasdienybę ir ateitį, ir suteikė galimtybę suprasti, kad didžiausias žmogaus priešas yra jis pats. Aivarui 37 metai. Jį šiam Baltijos kelio žygiui įkvėpė 11-mečio sūnaus mažų tikslų siekimas mokykloje ir sporte. Išsiruošti į Baltijos kelio žygį Aivarą paskatino Piligrimų kelias Ispanijoje, kuris šiais laikais įvairių žygių ir piligriminių kelionių į Santjago de Kompostelą metu įveikiamas tiek pėstute, tiek bėgte, tiek dviračiais. Tiriant Baltijos kelią, gilinantis į sustojimus, istoriją ir esmę, kasdien vis stiprėjo įsitikinimas, kad Baltijos kelio 25-ojo jubiliejaus metais jį reikia įveikti ir Baltijos šalyse. Šiuo metu greta geografinio ir istorinio tyrimo vyksta aktyvus fizinis pasiruošimas šiam gana ekstremaliam įvykiui. Baltijos kelyje prieš 25 metus žmonės susikibo rankomis 15 minučių, o Aivaro tikslas – 15 dienų daugiausia pėsčiomis keliauti tuo pačiu maršrutu. Planuojama, kad jis įveiks maždaug 40–50 km per dieną ir kasdien keliaus po 10–12 valandų. Bendras maršruto ilgis – maždaug 707 km. Aivaro Noviko-Grasio maratonas Baltijos keliu prasidės liepos 14 d. apie 6.00 val. Vilniuje, Katedros aikštėje. Planuojama, kad liepos 19 d. jis atvyks į Rygą, o kelionė baigsis liepos 28 d. Taline. Šia akcija Aivaras Novikas-Grasis parems ir UNESCO Latvijos nacionalinės komisijos (LNK), projektą „Baltijos kelio pasakojimai“, įgyvendinamą bendradarbiaujant su partneriais Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Šio projekto metu renkami gyventojų prisiminimai apie Baltijos kelio laikotarpį ir dalyvavimą jame, Aivaras keliaudamas taip pat kalbins žmones ir klausysis jų pasakojimų. Projekto „Baltijos kelio pasakojimai“ metu visi kviečiami papasakoti savąjį Baltijos kelio pasakojimą ir jį publikuoti www.thebalticway.eu. Šiemet sukanka 25 metai, kai įvyko Baltijos kelio akcija – unikali ir taiki masinė demonstracija, kurios metu daugiau nei milijonas žmonių susikibo rankomis ir sudarė 600 km ilgio žmonių grandinę per tris Baltijos šalis, sujungdami Estijos, Latvijos ir Lietuvos laisvės siekius. Dokumentinį Baltijos kelio paveldą sudaro vertingas dokumentų archyvas. Svarbiausi dokumentai, kurie buvo apibendrinti bendroje Baltijos šalių nominacijoje, 2009 m. liepos 30 d. įtraukti į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“.